Atgal

Naujienos

Periodonto ligos: jas sukeliantys veiksniai, požymiai ir gydymas

Periodontas – kas tai? Periodontas (apydantis) – tai funkcinė audinių sistema, kuri supa dantį ir padeda jam įsitvirtinti žandikaulyje. Periodontą sudaro: dantenos, periodonto raištis, cementas ir alveolės kaulas. Kiekviena iš šių dalių yra gyvybiškai svarbi periodonto sveikatai ir funkcijoms palaikyti:
– dantenos – apsaugo danties kaklelį ir dengia alveolės kaulo ataugas, esančias žandikauliuose.
– periodonto raištis – įtvirtina dantį alveolinėje duobutėje.
– cementas – palaiko danties stabilumą, apsaugo šaknies cementą ir padeda periodonto raiščio skaiduloms prisitvirtinti prie danties.
– alveolės kaulas – supa ir apsaugo danties šaknį.

1

Gingivitas ir periodontitas: kuo skiriasi šios ligos ir kokie pagrindiniai jų simptomai?

Burnos ertmėje paprastai vyrauja pusiausvyra tarp mikrobų invazijos ir imuninės sistemos gebėjimo įveikti juos, tuomet periodonto audiniai yra sveiki. Tačiau, vietiniams ar sisteminiams veiksniams sutrikdžius šią pusiausvyrą prasideda apydančio audinių uždegimas.

Gingivitas (dantenų uždegimas) – apibrėžiamas kaip periodonto ligos tipas, kuriam būdingi dantenų spalvos, kontūro ir tekstūros pokyčiai, kartais tai pirmoji apydančio audinių ligos stadija, po kurios toliau vystosi periodontitas.

Gingivito požymiai:

  1. rausva/melsva dantenų spalva – dėl suintensyvėjusios kraujotakos ar kraujo sąstovio dantenose.
  2. paburkęs dantenų kraštas, gali dengti didesnę danties vainiko dalį nei įprastai
  3. kraujuojančios dantenos. Pacientas dažniausiai tokį kraujavimą pastebi valydamasis dantis šepetėliu.

Gydant gingivitą dažniausiai pakanka profesionalios burnos higienos ir individualių burnos ertmės higienos įgūdžių tobulinimo,  tačiau laiku negydant šios ligos, ji progesuoja ir pereina į sunkesnę ligą – periodontitą.

Periodontitas – tai periodonto ligos tipas, kai uždegimas pažeidžia ne tik dantenas, bet ir periodonto raištį, alveolės kaulą.

Periodontitui būdinga:

  1. dantenos gali būti paburkę, melsvai rausvos spalvos, blizgančiu, lygiu paviršiumi.
  2. dantenų kraštas dažniausiai neprigludęs prie danties, dažnai dalis danties šaknies gali būti atvira.
  3. kraujuojančios dantenos, kartais iš dantenų kišenės gali tekėti pūliai.
  4. dantenų kišenės.

Pastebėjus šiuos požymius pacientas turėtų kreiptis į odontologą, mat progresuojant ligai, pokyčiai tampa negrįžtami: pradeda „tirpti”  alveolės kaulas, todėl dantys pradeda klibėti kol galiausiai iškrenta. Periodontitas gali būti gydomas nechirurginiu ir chirurginiu būdu.

2

Kas sukelia periodonto audinių ligas?

Periodonto ligas sukeliantys veiksniai priklausomai nuo kilmės dažniausiai skiriami į dvi dideles grupes: vietinius ir sisteminius veiksnius. Svarbiausias vietinis veiksnys – dantų apnašos ir jose gyvenantys mikroorganizmai. Minkštosios dantų apnašos ilgainiui virsta dantų akmenimis. Vietiniams faktoriams taip pat priskiriamos ir kabančios plombos, bendra burnos ertmės būklė (pavyzdžiui, negydytas ėduonis) ir kt. Sisteminiai veiksniai yra šie: rūkymas, cukrinis diabetas, osteoporozė, hormoniai pokyčiai (brendimo, nėštumo, menopauzės laikotarpiu), stresas, genetika ir kt.

3

Kaip gydomas gingivitas ir periodontitas?

Kaip jau minėjome anksčiau, gydant gingivitą, dažniausiai pakanka profesionalios burnos ertmės higienos ir individualių higienos įpročių mokymo. Tuo tarpu, periodontito gydymas yra sudėtingesnis, jis apima chirurginius ir nechirurginius gydymo metodus.

  • Nechirurginiai gydymo metodai:
    • konkrementų pašalinimas, šaknų apnašų nuvalymas ir poliravimas– nuo danties šaknies paviršiaus yra nuvalomos kietosios ir minkštosios apnašos. Šios procedūros metu yra sustabdomas pavojingų bakterijų dauginimąsis, sustabdomas kaulo tirpimas, sumažinimas dantenų patinimas ir kraujavimas, dantenų kišenės, dantenos vėl gali prisitvirtinti prie danties paviršiaus.
    • Antibiotikų terapija – vienas pagrindinių, periodontitą sukeliančių veiksnių yra dantų apnašos, kuriose kaupiasi bakterijos, todėl gali būti skiriami antibiotikai.
    • Dantų įtvarai – gali būti naudojami norint sutvirtinti paslankius dantis.
  • Chirurginiai gydymo metodai:
    • Lopo operacija – dantenos atskiriamos nuo danties šaknies paviršiaus ir atkeliamas dantenų lopas. Atkėlus lopą, galima išvalyti granuliacijas, nuvalyti danties šaknies paviršių, įvertinti kaulo būklę, kartais gali būti pašalinamas ir dantenų audinio perteklius. Po operacijos skiriami antibiotikai.
    • Gingivektomija – perteklinių dantenų pašalinimas.
    • Esant kauliniams defektams, gali būti taikomas kaulo kontūravimas (maži kauliniai defektai) ar kaulinio audinio atkūrimas panaudojant kaulo pakaitalus, kartais ir savą kaulą, biologines membranas.
    • Esant dideliems minkštųjų audinių defektams gali būti atliekamas minkštųjų audinių priauginimas. Procedūra atliekama gleivinę perkeliant iš gomurio į reikiamą vietą.

Apydančio audinių ligos ir bendra organizmo sveikata:

Periodonto ligos gali lemti ne tik skausmą, dantenų kraujavimą ir kitus nemalonius pokyčius, dantų netekimą, bet gali turėti įtakos ir viso organizmo būklei. Didelis bakterijų kiekis periodonto audiniuose yra rizikos veiksnys aterosklerozei, miokardo infarktui išsivystyti, gali lemti kvėpavimo sistemos ligas ir kt. Sergant periodontitu, pavojinga atlikti kitas chirurgines operacijas, ši liga taip pat pavojinga nėščiosioms, todėl svarbu profilaktiškai lankytis pas gydytoją odontologą bei reguliariai atlikti profesionaliąją burnos ertmės higieną, tam, kad sumažintume riziką susirgti apydančio audinių ligomis.